Gerų atostogų receptai visiems!
Susisiekite
+370 601 23944
Naujienlaiškio prenumerata
Rekomenduojame

RAINBOW TOURS: Indija - Tamilnadas ir Kerala NUO 1529 € Keliaujam iš Varšuvos su lenkų turistų grupe!
  
TAMILNADAS IR KERALA: ŠIEK TIEK KŪNUI, ŠIEK TIEK SIELAI

Šventieji Kanchipuram ir Mahabalipuran miestai ♦ Thanjavur - buvusi imperijos sostinė ♦ Alepis - kruizas žaliais Keralos vandenimis ♦ Cherai paplūdimiai ♦ Nilgiri Blue - pasivažinėjimas senoviniu traukiniu ♦ Coonoor - arbatos sodai ♦ Mysore - rūmų miestas ♦ daugiakultūris Kočis ♦ kolonijinis Pondičeris

Šioje 14 dienų kelionėje laukia pažintis su Kančipuramu - vienu iš septynių šventųjų Indijos miestų; Tiruvanamalajumi - dievo Šivos kulto garbintojų miestu, kur rasime didžiulę šventyklos teritoriją, užimančią apie 10 ha; eksperimentiniu Auroviliu - „aušros miestu“, turėjusiu tapti žmonijos taikos ir draugystės centru, į kurį dabar plūsta Naujojo Amžiaus (New Age) judėjimo atstovai; buvusia prancūzų kolonija Pudučeriu, traukiantį medituojančius, ramybės ieškančius žmones; senuoju Madurajumi, vadinamu „nektaro žeme“; daugiakultūriu Kočiu, kur iki šių dienų juntama portugalų, olandų, britų ir žydų įtaka. Tačiau kelionė neapsiriboja vien miestų ir šventyklų lankymu - laukia visos dienos kruizas Keralos kanalais, pasivaikščiojimas prieskonių plantacijoje, atokvėpis prie Arabų jūros.


Į KAINĄ ĮSKAIČIUOTA:
Lėktuvo bilietai reisais Varšuva-Čenajus ir Bengalūras-Varšuva, oro uosto mokesčiai, 13 nakvynių 3* viešbučiuose, pervežimai autobusais su oro kondicionieriumi, 13 pusryčių, 1 pietūs, 12 vakarienių, kelionės vadovo priežiūra kelionės metu, turistinė programa, 1 buteliukas vandens dienai, TU Europa draudimo paketas (CP, NNW, KL, assistance ir bagažo).

              Kelionės datos (14 dienų):               
2015 11 08 - 2015 11 21 - 100%
2015 11 22 - 2015 12 05 - 100%
2015 12 27 - 2016 01 09
2016 01 10 - 2016 01 23
2016 01 17 - 2016 01 30 - 100%
2016 01 24 - 2016 02 06 - 100%
2016 01 28 - 2016 02 10 - 100%
2016 02 15 - 2016 02 27 - 100%
2016 02 28 - 2016 03 12
2016 03 06 - 2016 03 19
2016 03 13 - 2016 03 26

100% garantuotas išvykimas



Skambink arba rašyk dabar! Tel. 5 2387171 ir 8 60123944, info@kelioniugurmanai.lt www.kelioniugurmanai.lt
LABAI GERAS MARŠRUTAS.


Indija yra kitokia, nei ją įsivaizduoji!!!

KELIONĖS MARŠRUTAS

1 diena
Renkamės prie „Rainbow Tours“ stendo F. Šopeno oro uoste. Skrydis Varšuva-Čenajus su tarpiniu persėdimu Dohoje.
Nuolat atnaujinamą skrydžių tvarkaraštį tikrinti www.rainbowtours.pl/rozklady.

2 diena
01:45 atskrendame į Čenajų (Chenai). Važiuojame į Mahabalipuramą (Mahabalipuram), įsikuriame viešbutyje. Poilsis po kelionės. Po pusryčių - pažintis su Kančipuramu (Kanchipuram), šventa vieta, laikoma Pietų sakralinės architektūros lopšiu. Tai vienas iš septynių šventųjų Indijos miestų. Pamatysime įspūdingą Kailasanatha šventyklą, didžiausią mieste, pastatytą dievo Šivos garbei, joje slepiasi Tūkstančio kolonų salė. Kančipuramas garsėja ir šilko produktais. Apsilankysime fabrike, kur taip pat audžiami ir sariai. Grįžtame į viešbutį. Vakarienė ir nakvynė. Maršrutas apie 140 km.

3 diena
Po pusryčių susipažįstame su Mahabalipuramu - nedideliu kurortu šalia vandenyno. Kadaise tai buvo uostamiestis, dabar - nedidelis žvejų kaimelis, kurio didžiausia atrakcija atėjusi iš VII a.: uolų dariniai stebina savo dydžiu ir formomis, reljefu neįmanoma atsigrožėti, ir visa tai randame Bengalijos įlankos krantuose. Laisvas laikas, kurio metu siūlome pasivaikščioti paplūdimiu. Grįžtame į viešbutį. Vakarienė ir nakvynė. Maršrutas apie 20 km.

4 diena
Ankstyvi pusryčiai. Važiuojame į Pudučerį (Pondičeris; Pondicherry). Pakeliui sustojame Tiruvanamalajuje (Tiruvannamalai) - dievo Šivos kulto garbintojų mieste. Didžiulė šventyklos teritorija užima apie 10 ha. Seniausia jos dalis - viduje esanti šventovė - išlikusi nuo XI a. Tiruvanamalajaus šventykla yra viena iš penkių šventyklų, simbolizuojančių penkis žemę sudarančius elementus. Lankome Aurovilį (Auroville), vadinamą „aušros miestu“ - jis turėję tapti tarptautiniu draugų centru, vieta, kur žmonės iš viso pasaulio galėtų gyventi taikoje ir harmonijoje. Šiandien į šį miestą plūsta Naujojo Amžiaus (New Age) judėjimo atstovai. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje Pudučerio apylinkėse. Maršrutas apie 270 km.

5 diena
Po pusryčių lankomės Pudučeryje - buvusioje prancūzų kolonijoje, kurioje iki šių dienų jaučiama kolonijinių laikų didybės atmosfera. Pudučeryje dera miesto istorija su garsiuoju filosofu Šri Aurobindo. Centre rasime filosofo įsteigtą meditacijos centrą, į kurį keliauja žmonės iš viso pasaulio, prie Šri Aurobindo kapo ieškantys ramybės bei įkvėpimo jogai ir meditacijai. Induizmo dvasią pajusime lankydami Manakula Vinayagar šventyklą, dedikuotą dievui Ganešai. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje Thanjavur regione. Maršrutas apie 200 km.

6 diena
Pusryčiai. Pažintis su Thanjavur - senąją Čola imperijos sostine. Virš miesto iškyla Brihadeeswarar šventykla, pastatyta XI a. Tai šventas piramidės formos pastatas, stovintis didžiuliame kieme, supamas mažesnių koplytėlių. Šventyklos architektūra išsiskiria išraiškingu bokštu, vidus dekoruotas dievo Šivos simboliais. Važiuojame į Madurajų (Madurai) - seną miestą, kurio ištakos siekia bent V a. pr. Kr. Miestas pastatytas pagal lotoso žiedo planą; legenda byloja, kad dieviškasis nektaras, tekantis dievo Šivos plaukais, suteikė miestui jo pirminį pavadinimą Madhurapuri, reiškiantį „nektaro žemė“. Didžiausia miesto brangenybe laikoma Deivės Minakši šventykla, skirta dievo Šivos sutuoktinei garbinti. Vakarienė ir nakvynė Madurajaus regione. Maršrutas apie 190 km.

7 diena
Po pusryčių važiuojame pro vaizdingas kardamono, kakavos, žaliųjų pipirų ir riešutų plantacijas. Paliekame Tamilnado valstiją ir įvažiuojame į žaliąją Keralą, kurioje lankome prieskonių plantaciją. Laisvas laikas Kardamono kalvų teritorijoje. Vakare pageidaujantys galės stebėti Pietų Indijos senovės kovų menus Kalaripayattu (už papildomą mokestį). Vakarienė ir nakvynė Periyar regione. Maršrutas apie 150 km.

8 diena
Pusryčiai. Vykstame į Alapužą (Alepis; Alappuzha/ Alleppey), kur mūsų laukia visos dienos kruizas Keralos kanalais. Tai puiki proga pasigrožėti nedidukėmis salelėmis, vaizdingu kraštovaizdžiu ir nepaliesta gamta. Išvykos metu skanausime vietiinių delikatesų, paruoštų baržos įgulos. Toks pasiplaukiojimas yra viena didžiausių Keralos atrakcijų ir tuo pačiu geriausias būdas pajusti ramią ir taikią jos atmosferą bei sužinoti apie vietinių gyventojų tradicijas ir gyvenimo būdą. Visose baržose yra kambariai su atskiru vonios kambariu. Vakarienė ir nakvynė baržoje. Maršrutas apie 150 km.

9 diena
Pusryčiai baržoje. Išsilaipiname Alapužoje ir vykstame į Kočį (Kochi/ Cochin) - svarbų prekybos prieskoniais uostą ir žydišką miestelį, turintį ilgesnę kaip 1000 metų istoriją. Kočyje išlikęs senojo miesto, kuriame išsilaipindavo jūros prekeiviai iš tolimųjų Vakarų, ieškodami brangiųjų pipirų ir palikdami čia savo tradicijas bei papročius, žavesys. Iki šių dienų juntama portugalų, olandų, britų ir žydų įtaka. Pamatysime šv. Pranciškaus bažnyčią, žydų sinagogą ir Mattancherry rūmus, statytus portugalų. Vakare laukia klasikinio indų šokio kathakali pasirodymas. Vakarienė ir nakvynė Čerajaus (Cherai) regione. Maršrutas apie 100 km.

10 diena
Pusryčiai. Laisvas laikas prie jūros. Galima pasinaudoti proga ir išbandyti ajurvedinį masažą. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.

11 diena
Atsipalaidavimui skirtas rytas paplūdimyje prie Arabų jūros. Po pusryčių važiuojame į Coimbatore. Tai vienas didžiausių ir sparčiausiai augančių miestų Tamilnado valstijoje. Įsikuriame viešbutyje. Laisvas laikas apsipirkti. Vakarienė ir nakvynė Coimbatore apylinkėse. Maršrutas apie 170 km.

12 diena
Ankstyvas išsiregistravimas iš viešbučio. Keliamės į Mettupalayam arba Coonoor traukinių stotį (pusryčiai supakuoti). Važiuojame vaizdingu maršrutu pro žalias kalvas, arbatos plantacijas ir Nilgiri kalvas. Geležinkelis buvo nutiestas XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje britų plantatorių, kad būtų patogiau transportuoti arbatos lapelius. Šiandien - tai viena iš trijų senųjų per kalnus einančių geležinkelių trasų (likusios dvi - Šimloje ir Dardžilinge). Riedėdami traukiniu pamatysime ir seniausias šioje trasoje geležinkelio stotis. Turėsime galimybę pasivaikščioti arbatos soduose. Važiuojame į Mysore. Karnatakos teritorijoje važiuojame pro Mudumalai rezervatą ir Bandipuro nacionalinį parką. Vakarienė ir nakvynė Mysore regione. Maršrutas apie 220 km.

13 diena
Pusryčiai. Pažintis su Mysore, kurią pradėsime nuo Wadiyar dinastijos karališkųjų rūmų, atstatytų 1911-1912m., lankymo (rūmai sudeginti 1897 m. vestuvių ceremonijos metu). Rūmuose tebegyvena karališkosios šeimos palikuonys. Kaveri upe kelsimės į Srirangapatna miestelį-salą, kur sultonas Tipu buvo įsirengęs savo sostinę. Lankysime vasaros rūmus, vieną iš nedaugelio saloje išlikusių britų karių pastatų. Važiuojame į Shravanabelagola miestą - vieną svarbiausių džainistų centrų Karnatakoje. Čia pamatysime didžiąją Bahubali skulptūrą, pastatytą X a. Tai didžiausias monolitinis statinys pasaulyje, kurį norint pasiekti, reikės užlipti į 150 m aukščio kalvą. Nuo jos atsiveria nepamirštamas vaizdas į apylinkes. 2007 m. Indijos gyventojai statulą pripažino kaip vieną iš 7 Indijos stebuklų. Vakarienė ir nakvynė Bengalūro (Bangalore) apylinkėse. Maršrutas apie 230 km.

14 diena
Ankstyvas išsiregistravimas iš viešbučio (duodami pusryčių paketai). Važiuojame į oro uostą.
03:50 skrydis Bengalūras-Doha
05:45 nusileidžiame Dohoje
09:10 skrydis Doha-Varšuva
13:10 atvykstame į Varšuvą

ATKREIPKITE DĖMESĮ
- Ekskursijų programa bei objektų lankymo eiliškumas gali keistis.
- Skrydžių tvarkaraštis yra orientacinis ir gali keistis. Aktualią skrydžių informaciją tikrinkite www.rainbowtours.pl/rozklady.

APGYVENDINIMAS 3* viešbučiuose (vietinė kategorija) 13 nakvynių: 3 Mahabalipurame, 1 Pudučeryje, 1 Thanjavur, 1 Madurajuje, 1 Periyar, 1 Alapužoje (baržoje), 2 Čerajuje, 1 Coimbatore arba Mettupalayam, 1 Mysore, 1 Bengalūre. Kambariuose galima pristatyti papildomą lovą. Yra oro kondicionieirus arba ventiliatorius. Maitinimas: pusryčiai ir vakarienė (pagal programą).

INDIJOS ŠOKAS. Puškaras

 

Namie perskaityta Gregorio Deivido Robertso knyga „Šantaramas“ tapo savotišku įvadu prieš vykstant į Indiją. Atrodo, kultūriniam šokui buvau pasiruošusi, bet tikrovė pranoko visus lūkesčius. Tad norėčiau pasidalyti įspūdžiais apie šią spalvingą ir neįtikėtiną šalį.

 

Jau grįžtant iš Udaipūro į Delį, prieš pat skrydį nedideliame, bet stebėtinai turtingame oro uosto knygyne pamačiau knygą „Indijos šokas“ (pavadinimas gal ir ne visai tikslus). Pavarčiau, rankose palaikiau ir padėjau atgal. Trumpas, populiarus, bet gana paviršutiniškas vadovas apie 5 dalykus, kurie sukelia šoką kiekvienam europiečiui (ir ne tik), pirmą kartą atvykusiam į tą šalį.

Lėktuve į Helsinkį tarp maisto, gerų filmų žiūrėjimo ir snūduriavimo kilo mintis, kad ši mano kelionė po Indiją negali prilygti jokiai kitai (egzotiškų kraštų esu mačiusi nemažai) įspūdžių gausa, spalvingumu, naujomis patirtimis ir kitokiu, besikeičiančiu mąstymu.

Indijoje viskas įmanoma!

Būtinai nuvažiuokite į Puškarą! Tai – šventas miestas, tiksliau reikėtų pasakyti, – kaimas, kuriame yra daugiau nei 550 šventyklų ir kuriame baigiasi piligrimų kelias prie šventojo Puškaro ežero. Šventyklą gali pastatyti kas tik panorėjęs, nesvarbu, kokią religiją išpažįsta, kokiai bendruomenei priklauso. Puškaro įkūrėju laikomas Brahma. Viena iš miesto įžymybių – Brahmos šventykla.

Puškare nerasi alkoholio, mėsos, kiaušinių ar pieno patiekalų. Na, nebent viešbutyje, nutolusiame 2 km nuo miesto centro. Čia kasmet vyksta didžiausias kupranugarių festivalis. Šventė trunka penkias dienas ir pritraukia begales turistų.

Miesto pakraštyje autobusas sustoja didelėje dykvietėje, kuri yra ir laikina stovėjimo aikštelė, ir namai, tiksliau, pavėsinės ar palapinės, neturtingiems prekiautojams bei piligrimams. Pakeliui mačiau keletą ašramų, bet vizitą į juos paliksime ateičiai...

Pasivaikščiojimas po Puškarą sukėlė dvejopus jausmus. Siauros murzinos gatvelės, gausybė prekystalių, kur gali nusipirkti, ko tik širdis geidžia: papuošalų, sarių ir kt. Čia pat dideliuose puoduose verdamas maistas, eilės piligrimų, traukiančių ežero link.

Moterys žaliais ar raudonais sariais, dekoruotais auksiniais ar sidabriniais siūlais, su gausybe apyrankių, besišypsančiais veidais. Jos eina būreliais linksmai besišnekučiuodamos šventam ritualui, dažniausiai basos, sudiržusiais padais, tačiau kojas puošia storiausios apyrankės. Noriai fotografuojasi, draugiškai linkčioja ir atsisveikindamos mojuoja chna išpuoštais delnais.

Sutikome vos keletą europiečių: vienas, mačiau, užkandžiavo kavinėje (tai atrodė nelabai įprasta), o kiti du važiavo motociklu Puškaro gatve, laviruodami tarp karvių, piligrimų ir prekystalių.

Patraukėme šventojo ežero link ir viename iš gatų (tai laiptai šventojo ežero link, visa pakrantė suskirstyta į gatus) atlikome pūdžą – dievo pagerbimo ritualą. Aplink tik turistai, vietiniai piligrimai eina į kitus gatus. Fotografuoti ritualus draudžiama, galima bandyti įamžinti tik bendrą vaizdą, bet ne atskirus žmones. Kiek trunka pūdža, negaliu pasakyti.

Besileisdama marmurinis laiptais, slystelėjau ir smarkiai griuvau, spėjau atsiremti kairiąja ranka. Galvoje sukosi vienintelė mintis – „kad tik ranka nebūtų lūžusi“, nes skausmas buvo didžiulis. Nežinau, gal pudža padėjo, gal šventa vieta gelbėjo, bet lygiai po pusantros paros skausmas dingo be pėdsakų, tarsi nieko nebūtų nutikę... Čia Indija, čia viskas įmanoma.

Į šventyklą

Rengiamės aplankyti šventyklą. Į ją negalima neštis nei rankinių, nei fotoaparatų, nei telefonų. Todėl daiktus paliekame saugiai užrakintus spintelėse vietinėje kavinukėje. Kol laukiame, apžiūrinėju smilkalus, arbatas, kvepalus, aliejus. Kai čia esi, atrodo, kad visko reikia. O grįžus daugelis parsivežtų suvenyrų niekam nereikalingi.

Anksti ryte, prieš saulės tekėjimą, leidžiamės Sawitri šventyklos link. Ji pastatyta ant aukšto kalno, tikimės ten, viršuje, pasitikti saulę... Netikiu, kad įveiksiu visus laiptelius, bet žingsnis po žingsnio pavyksta. Gerai, kad rytas, nėra karšta. Sutinkame jau besileidžiančių piligrimų. Visi šypsosi. „Namaste“, – sveikinamės ir mes.

Šventykla mažutė, į ją veda purvinoki balto marmuro laiptai (jau baigiu priprasti prie balto marmuro kiekviename žingsnyje). Stebina šiukšlynai aplink – atrodo, paimtum šluotą, maišą ir per kelias minutes viską sutvarkytum...

Ar įmanoma prie to priprasti? Gyvenimas Indijoje teka kita vaga ir kai kurie mums įprasti dalykai nėra svarbūs...

Ant viryklės (kavine nedrįstu vadinti tos patalpėlės, na, nebent pagal indiškus standartus) verdama masala. Skambant indiškai muzikai (sitaras, įrašą nusiperkame tuoj pat, nes gražu), gidas Damu gal pusvalandį šaukia beždžiones minkštai skardžiu „la la“ ir nenuilsdamas maitina sausainiais. O mes fotografuojame, filmuojame beždžionėles ir krykštaujame lyg vaikai. Man pasirodė, kad mūsų gidas Damu (smulkus tamsiaplaukis smailia aštria nosimi ir neįprastai ilgu nusmailintu dešinės rankos mažojo piršto nagu. Gal čia tokia mada, o gal praverčia prisiekusiam kortų mėgėjui?), besišypsantis mažakalbis, geriausiai moka kalbinti beždžiones, o turistų šiek tiek drovisi... 

Gaila, kad debesys neleido pasigrožėti Puškaro panorama iš viršaus, miestas skendėjo rūke. Ir tik trumpai pasirodžiusi saulė porą kartų leido skubiai išsitraukti fotoaparatus ar telefonus ir bandyti įamžinti nuostabų reginį.

Besileisdami sutinkame šeimyną, stropiai dėliojančią akmenukus. Tai namai kitam gyvenimui. Čia gali pasistatyti tokius, kokių norėtum. Stabtelime akimirkai ir draugiškai nusišypsome prasilenkdami.

Viešbutis – švaros oazė

Grįžę į viešbutį, draugiškai kertame gausius pusryčius. Išalkome, keltis juk teko apie penktą ryto...

O nakvojome ypatingame 4 žvaigždučių viešbutyje „Greenhouse Resort“. Ekoturistų rojus. Viešbutis – tai palapinių miestelis, tačiau ne mums įprastų, o milžiniškų. Viduje yra viskas, ko reikia: ir oro kondicionierius, ir didžiulė patogi lova, erdvi vonia, dušo kabina – nors šokius renk... Duris atstoja užtrauktukas, apačioje gali užrakinti pakabindamas nedidelę spynelę... Žalia teritorija, baseinas, prie pat įvažiavimo milžiniški šiltnamiai, kur auginama didžioji dalis daržovių, patenkančių ant restorano stalo...

Iki Puškaro ežero apie 4,5 km. Ramybės ir švaros oazė po Puškaro spalvingo šurmulio, siaubingos nešvaros, karvių gatvėje. (Keletas vietinių gatvėje įkyriai kvietė apžiūrėti ir nufotografuoti jautį, kuriam šalia uodegos maskatavo penkta koja... Vienai iš Puškaro gatvėmis laisvai vaikštinėjančių karvių atliekant gamtos reikalą, prišokusi piligrimė pakišo ranką po geltona čiurkšle ir palaimingai apsišlakstė veidą bei pečius). Mums sunku prie to priprasti ar suvokti net tada, kai ten esi... Puškaro šokas.

Čia, „Greenhouse Resorte“, pamačiau dar vieną dalyką, šokiravusį mane  labiau nei gatvėse matyti vaizdai.

Tai – darbininkai, kurie dirbo lauke. Du vyrai ir dvi moterys. Ramiai, nesikalbėdami jie visą dieną žingsniavo taku nešiodami smėlį iš vieno pakraščio į nedidelę aikštelę netoli baseino. Tradiciniais indų rūbais apsirengę vyrai, moterys – su ryškiais sariais, apyrankėmis visą dieną neša pilnus dubenis smėlio ant galvos. Eisena lėta, grakšti, lyg šoktų.

Ar galėčiau, kasdien žingsniuoti su sunkiu smėlio dubeniu ant galvos?..

Kartais labai gera sugrįžti namo...

Dar šis tas

Puškaro centras – ištisas turgus. Čia geriausiai pirkti papuošalus ar kitas indiškas smulkmenas: sarius, sijonus ir kitokius siuvinius, šiltas liemenes su triušio kailiuku, suvenyrus, kvapiuosius aliejus ir visa kita, kas Indijoje atrodo beprotiškai pigu ir žavinga, o namie lengvai priderinama prie interjero ir nereikia suguldyti į niekam nereikalingų niekučių lentynas.

 

 

Tekstas ir nuotraukos  Astos Jolantos Miškinytės

 

Be autorės sutikimo kopijuoti ir platinti griežtai draudžiama. Būtina nuoroda į www.kelioniugurmanai.lt