Kelionės į Turkiją    Kelionės į Egiptą    Nuolaidos kelionėms į Egiptą    Kelionės į Graikiją    Kelionės į Ispaniją    Kelionės į Ibisą    Kelionės į Italiją    Kelionės į Siciliją    Kelionės į Slovakiją    Apie skiepus ir kitus dalykus    Informacija keliautojams    Viešbučiai    Skirtingų šalių virtuvės    Įdomybės    Knygos projektas

Italija žemėlapiuose panaši į aulinį batą, spiriantį akmenį. Tačiau ji niekada jo nenuspirtų, nes tas akmuo – tikras aukso grynuolis. Tai Sicilija, didžiausia Viduržemio jūros sala. Daugelį amžių ji buvo ir turtingiausia.

KELIONIŲ Į SICILIJĄ KAINOS Skrydžiai į Siciliją iš Vilniaus nuo liepos 18 iki rugpjūčio 28 dienos!

    Sicilija priklauso Italijai, tačiau yra lyg atskira šalis. Kita kalba, kiti papročiai, kita istorija. Senovėje čia gyveno kelios vietinės gentys, kol salą kolonizavo graikai ir finikiečiai. Tuo metu garsėjo graikų Sirakūzai, kuriuose gyveno Archimedas, žuvęs nuo kitų užkariautojų – romėnų. Romėnų laikotarpiu Sicilija buvo pagrindinis imperijos javų aruodas. Vėliau Siciliją valdė vandalai, ostrogotai, bizantiečiai (kurį laiką čia buvo Bizantijos sostinė), arabai, normanai, ispanai. Kai kurie užkariautojai niokojo salą, o kai kurie į vietos kultūrą žiūrėjo labai tolerantiškai. Pavyzdžiui, romėnai netrukdė jai ir toliau likti graikiška, o arabų valdymo metu Sicilija nepakeitė tikybos ir apskritai klestėjo.

   Turbūt negailestingiausiai elgėsi italai, prijungdami salą prie savo valstybės. Tuo metu ( XIX a.) jie žiauriai malšino sukilimus, sunaikino salos ekonomiką ir sukėlė didžiulę emigraciją. Dabar pačioje saloje gyvena 5 milijonai siciliečių, o užsienyje – dar 10 milijonų.

   Daugeliui Sicilija asocijuojasi su mafija, serialu „Aštuonkojis“ ir trilogija „Krikštatėvis“. Mafija iš tiesų čia atsirado prieš pusantro šimto metų, tačiau dabar Sicilijoje su ja tikrai sunkiau susidurti, nei Lietuvoje. Sicilija viena saugiausių Italijos sričių, nors mūsų turistės vietinių vyrų dėmesio veikiausiai neišvengs. Tačiau dažniausiai šis dėmesys bus ne toks įkyrus kaip arabų kraštuose.

   Italija pirmauja pagal UNESCO saugomų paminklų skaičių ir didelė dalis jų yra Sicilijoje. Graikų šventyklos, romėnų amfiteatrai, arabiškojo, bizantinio, normaniškojo periodo paminklai, kuriuose dažnai rasime ir vietinių tradicijų. Po 1693 m. žemės drebėjimo daugelis žymiausių pastatų buvo atstatyti baroko stiliumi, o tokią baroko atmainą jūs rasite tik Sicilijoje. Labai puošnu, tačiau labai jauku. Atrodys, jog visa tai – itin tobulos istorinio filmo dekoracijos.

   Nuo Italijos Siciliją skiria Mesinos sąsiauris. Siauriausioje vietoje – tik 3 kilometrai, geras plaukikas nesunkiai įveiktų. Sala trikampio formos ir jos krantus skalauja trys jūros: Viduržemio, Jonijos ir Tirėnų. Paplūdimiai čia patys įvairiausi: juodojo ir baltojo smėlio, uolėti ir žvyro, su įlankom ir kalnais. Be jūros, Sicilijoje populiarūs terminiai šaltiniai, puikiai tinkantys gydymui bei kosmetinėms procedūroms.

   Pagrindinė gamtos įžymybė Sicilijoje – ugnikalnis Etna. Tai didžiausias ir vienas aktyviausių Europos ugnikalnių. Graikai manė, kad jame įsikūrusi Hefaisto kalvė, o jo papėdėje gyvena kiklopai. Etna nuolat rūksta ir laikas nuo laiko išsiveržia, nors galimybė, jog patirsite paskutinę Pompėjos dieną, ne didesnė nei pamatyti minėtuosius kiklopus. Siciliečių kalba ugnikalnis vadinamas „nuostabiu kalnu“. Panašu, kad tokį įspūdį apie jį ir išsivešite.

   Sicilijoje nemaža įspūdingų miestų. Palermas, Taormina, Sirakūzai, Katanija, Agridžentas, Marsala ir kt. Tiek jie, tiek vaizdingos pakrantės, puikūs viešbučiai ir gamtos įvairovė traukia turistus iš viso pasaulio. Siciliečiai be galo nuoširdūs, jie atvirai domėsis ir žavėsis jumis, dažniausiai pasiūlydami mažų dovanėlių. Kavos puodelį, vaisių ar midijų turguje, ir visada – šypseną. Tikrą, ne išmoktą, skirtą specialiai jums.

   Į Siciliją labiausiai verta važiuoti dėl to, jog daugybę dalykų jūs rasite tik čia, niekur kitur. Ir kai ko iš tų dalykų niekada nepamiršite. Žinoma, ne mafijos, ji tik filmuose. Veikiau Etnos ir Sicilijos baroko.

Sicilija (Faktai ir skaičiai)

Sostinė

Salos sostinė - Palermas.

Teritorija

Sicilija geografiškai paženklinta skaičiumi „3“: trys salos kampai (trikampė salos forma), trys pagrindinės kalnų grandinės, trys krantus skalaujančios jūros, trys kilometrai skiria salą nuo žemyninės Italijos „bato“.
Sicilija yra Viduržemio jūros centre, pati didžiausia šios jūros sala (25 460 kv. m) ir didžiausias Italijos regionas. Sicilija yra suskirstyta į 9 provincijas: Palermas, Agridžentas, Katanija, Sirakūzai, Mesina, Ragūza, Trapani, Kaltaniseta, Ena.
Vietos reljefui būdingi aukščių skirtumai, nes dominuoja kalnai ir kalvos, ir tik Katanijos rajone plyti vienintelė saloje lyguma. Aukščiausias salos taškas - ugnikalnis Etna, stūksantis rytinėje salos pusėje. Šis aktyvus 3323 m ugnikalnis yra didžiausias Europoje. Palei šiaurinę pakrantę driekiasi kalnų masyvai: Peloritano kalnai, Nebrodi ir Madonie, kurių viršūnės siekia 2 tūkst. metrų. Centrinę salos dalį dengia kalvos.
Salą skalauja Tirėnų, Viduržemio ir Jonijos jūros bei supa gerokai mažesnių salų grupė: Liparų salos ir Ustika šiaurėje, Egadijos salos vakaruose, Pelagų salos ir Pantelerija pietuose. Sicilijos pakrančių linija, pasižyminti uolėtais krantais šiaurėje ir smėlėtais pietuose, tęsiasi apie 1000 kilometrų.
Sicilijoje net 265 tūkstančius hektarų užima parkai ir draustiniai.

Miestai /Gyventojai

Sicilijoje - daugiau nei 5 milijonai gyventojų, kurių daugumą sudaro italai. Tautinių mažumų tarpe - arabai (išeiviai iš Tuniso), graikai, prancūzai.
Salos sostinėje Palerme - daugiau nei 700 tūkstančių gyventojų. Tarp didžiausių miestų: Katanija (296 tūkst.), Mesina (243 tūkst.), Sirakūzai (124 tūkst.), Ragūza (73 tūkst.), Agridžentas (59 tūkst.).

Religija

Siciliečiai, kaip ir didžioji dauguma italų, yra katalikai (95 proc.).

Kalba Italų - oficiali kalba. Tačiau kasdieniame gyvenime plačiai paplitęs siciliečių dialektas. Dialektu šeimose kalba apie 73 proc. saliečių. Net ir puikiai mokančiam italų kalbą užsieniečiui sicilietiškas dialektas gali būti visiškai nesuprantamas.

Piniginis vienetas

Euras (EUR): 1 EUR ~ 3,5 LTL

Istoriniai faktai

Senovės graikai Siciliją vadino Trinakrija, tai yra, sala su trimis iškyšuliais. Sicilijos herbe atvaizduota medūza su trimis kojomis (galūnėmis), simbolizuojančiomis tris salos kampus.
Salos istorija paženklinta nuolatinių perversmų. Sicilija, įsikūrusi strateginiame taške tarp Europos, Afrikos ir Rytų, buvo galingiausių kaimynių interesų objektu. 9 a. pr. Kr. į salą kėsinosi finikiečiai, išstumdami vietos gyventojus. Vėlesniais amžiais dėl Sicilijos kovėsi graikai ir kartaginiečiai. Vis dėlto 5 a. pr. Kr. pabaigoje graikai įrodė turį stipriausias pozicijas saloje. Ištisus penkis šimtus metų Sicilija išliko graikų įtakoje. To pakako, kad sala supanašėtų su Elada. Kartaginiečiai buvo įsitvirtinę vakarinėje salos dalyje, tačiau jau 3 a. pr. Kr. į konfliktą įsitraukė Roma. Po pirmojo Punų karo kartaginiečiai buvo išvyti iš salos ir sala atsidūrė visiškoje Romos priklausomybėje. 5 a. salą užkariavo germanų gentys, vėliau atkeliavo ostgotai. 9 amžiuje juos išstūmė arabai, prasilaikę Sicilijoje ištisus du šimtmečius. Toliau sekė normanų era, kuomet saloje buvo pastatytos galingos tvirtovės.
17 a. Sicilija išgyveno galingą žemės drebėjimą, su žeme sulyginusį beveik visus miestus, įsikūrusius pietryčiuose. Sugriautų miestų vietoje iškilo naujoji ispaniško baroko architektūra.
Nuo 1946 metų Sicilija įgavo autonominės Italijos srities statusą. Regioninis parlamentas įsikūręs salos sostinėje Palerme. Autonominei sričiai suteikta teisė priimti įstatymus tam tikrose srityse, kurios tiesiogiai įtakoja salos ekonomiką (sveikatos apsauga, turizmas, ekologija). Tačiau visi vietos įstatymų projektai yra užtvirtinami Valstybinio Italijos įstatymų leidybos komiteto.

Klimatas

Sicilijos klimatą būtų galima apibūdinti trumpai - ten karšta. Kitaip ir būti negali, nes sala yra Europos pietinėje dalyje. Tipiška vasaros diena Sicilijoje - tai giedras dangus ir apie 36 laipsniai karščio.
Sicilijoje vyrauja tipinis viduržemiškas klimatas, su karšta vasara ir švelnia bei trumpa žiema. Sala yra labiau lepinama saulės, nei žemyninė Italija. Nežymūs krituliai paprastai iškrenta tik žiemos mėnesiais. Šilčiausia saloje liepą - rugpjūtį, o žemiausia temperatūra būna gruodį - vasarį (10° - 14°С). Vandens temperatūra svyruoja tarp 16°С žiemą ir 27°С vasarą. Sicilijoje juntamas temperatūrų svyravimas tarp pakrančių zonos ir centrinės dalies. Aktyviam poilsiui saloje idealiausias metas yra balandžio - birželio ir rugsėjo mėnesiai. Tuomet maloniai šilta, vanduo jūroje įšilęs maudynėms, o ir turistų nedaug. Be to, pavasaris - sodų žydėjimo metas, kuomet gamta išsidabina gražiausiomis spalvomis.
Audros saloje - neretas reiškinys, pasitaikantis bet kuriuo metų laiku. Dažniausiai tai nuo šiaurinės Afrikos atkeliaujantis stiprus šiltas vėjas Sirokas, atnešantis į pietines salos pakrantes, Katanijos regioną, Ragūzą ir Agridžentą sausą karštą orą iš Afrikos dykumų. Siroko greitis gali siekti 100 km per valandą. Stipriausios vėtros pasireiškia kovo ir lapkričio mėnesiais.
Žiema Sicilijoje, kaip ir visame Viduržemio jūros regione, yra švelni. Sausio ir vasario mėnesiais salos centrinės dalies kalnuose atidaromas slidinėjimo sezonas. Žiema Sicilijoje - tai ir citrusinių vaisių derliaus metas.

Tradicijos

Būtent tradicijos suteikia žavesio kiekvienai šaliai ir regionui. Tradicijos Sicilijoje - kertinis akmuo, ant kurio laikosi visas salos gyvenimas. Kaip ir kituose Italijos regionuose, Sicilijoje svarbų vaidmenį atlieka katalikų bažnyčia. Sicilijoje įprasta minėti šventųjų dienas įvairiuose miestuose. O pati didžiausia šventė - Šventoji savaitė iki Velykų (Settimana Santa). Eitynės, kurios tuo metu rengiamos visose salos provincijose, stebina bažnytinių apeigų ir nacionalinių tradicijų įvairove. Šventinės eitynės saloje - nuo seniausių laikų gyvuojanti tradicija. Sicilija turi ir Venecijos karnavalo analogą - kostiuminį paradą Carretto, kurio pagrindinis akcentas - tradicinė Sicilijos karieta: dviratis vežimas, traukiamas arklio arba asilo. Sicilietiška karieta - ne šiaip įprasta transporto priemonė, ji yra gausiai dekoruota. Beje, skirtinguose salos regionuose spalvinė karietų puošybos gama irgi skirtinga. Rytuose dominuoja žalia ir bordo, o vakaruose - geltona ir mėlyna spalvos.
Sicilijoje puoselėjamos amatų tradicijos, kurios išsiskiria unikalia technika. Tai keramika, kulinarija ir lėlės. Keramikos sostinė yra Katanijos provincijos miestas Kaltadžironė. Jame 30-iai tūkstančių gyventojų tenka net 150 keramikos dirbtuvių.
Sicilijos virtuvė - tai jūros gėrybės, vynas ir alyvuogių aliejus visų pirma. Priimta manyti, kad sicilietiškos virtuvės pagrindas yra italų virtuvė. Tačiau patys siciliečiai pasakytų, kad „Apeninuose sugeba tik nusunkti vandenį nuo spagečių“. Alyvuogių aliejus spaudžiamas kone kiekviename Sicilijos ūkyje.
Lėlės - tai suvenyrai, kurie būdingi visai Italijai. Vis dėlto, Sicilijoje vietoj Pulčinelos siūlomas Paladinas. Itališkas folkloras saloje pozicijas užleidžia viduramžių batalijų heroikai. Paladinas yra pagrindinis personažas lėlių teatruose, kurie Sicilijoje iki šiol labai populiarūs. Galbūt todėl, kad lėlių teatras dovanoja vieną giliausių įspūdžių pažintyje su sala. Už teatrinės širmos slypi kažkas seno, išlaikyto ir paslaptingo.

Kulinarinės tradicijos

Sicilijos virtuvė - tai emocijų, tradicijų ir vietos gyventojų išmonės rezultatas. Rytas Sicilijoje prasideda nuo puodelio espreso ir tradicinių pyragaičių „kanolių“. Dieną, kuomet tampa karšta, atsigaivinimui puikiai tinka taurė balto vyno ir jūros gėrybių sriuba.
Siciliečiai mėgsta sukiotis virtuvėje. Kiekvienas miestelis turi savų kulinarinių paslapčių ir dešimtis receptų, perduodamų iš kartos į kartą. Receptuose telpa viskas, be ko neįsivaizduojama pietiečių virtuvė: pomidorai, aštrūs prieskoniai, artišokai, midijos, krevetės, tunas, įvairi mėsa. Tačiau siciliečių stalas neįsivaizduojamas be alyvuogių aliejaus ir baltojo vyno.
Sicilijoje ruošiami išskirtiniai padažai, galintys paprastus spagečius paversti kulinariniu šedevru. Ir kai kurie jų gali atrodyti visai ne kaip padažai. Sicilijoje padažais vadinama visa tai, kas dedama ant spagečių ar pastos (makaronų). Tad nesistebėkite, jei, užsakę padažą iš jūros gėrybių, gausite patiekalą, kur spagečiai vos matysis po kalnu „padažo“.
Gurmanų pripažinimo sulaukė ir Sicilijos desertai, vadinami „dolce vita“. Desertas Dolce Vita - tai švelnus pyragėlis „kanolis“ (traškios tešlos vamzdelis su vaisių ir migdolų įdaru), aromatingas „cassata“ (tortas iš vyne mirkyto biskvito ir varškės kremo) ir, žinoma, garsusis „Frutta Martorana“ (vaisių formų saldėsiai, kepami iš migdolinės tešlos).
Sicilijos vynas - pagrindinis salos eksporto produktas. Sicilijoje vyndarių ūkių yra turbūt daugiausia, lyginant su kitais Italijos regionais. Vyndarių tradicijos tęsiamos dar nuo graikų laikų. Geriausiais Sicilijoje pripažįstami vynai iš vynuogių, išaugintų garsiosios Etnos papėdėje.

Mafija Sicilijoje

Žodis „mafija“ tapo neatsiejamas nuo Sicilijos vardo. Garsioji nusikaltėlių grupuotė, kuri ilgą laiką „garsino“ salos vardą, iš tiesų yra smarkiai mitologizuota. Apie mafiją girdime kiekviename pasaulio taške. „Mafijozais“ šiandien save vadina ir narkomanai-psichopatai, ir smulkūs vagišiai, ir gatvės chuliganai. Tuo tarpu Sicilijoje mafija yra jau seniai praradusi populiarumą. Žudikų herojiškumu niekas netiki, o žodis „mafija“ asocijuojasi su kvailu pasipūtimu. Nors kadaise siciliečių dialekte „mafija“ reiškė „drąsa“. Mafijos sostine Sicilijoje laikoma Korleonė, iš kur kilęs pats garsiausias visų laikų ir tautų mafijozas - „Krikštatėvis“ Don Korleonė. Miestas įsikūręs pačiame salos centre, svarbiausių prekybinių kelių sankirtoje, todėl nuolat masino tuos, kas troško užvaldyti Siciliją. Garsiosios sagos apie mafiją autorius - Mario Pjuzo - apie Korleonę kalbėjo kaip apie miestą, kur gyvena patys žiauriausi salos žmonės. Šiandien tuo sunku patikėti: jaukios ir švarios Korleonės gatvės, su tvyrančia itališka atmosfera, sukuria ramaus kurorto įspūdį, ir jokiu būdu ne „nusikalstamo aštuonkojo“ sostinės. Apie mafijos klestėjimo laikus mieste praėjusiame amžiuje mena tik Mafijos muziejus.
Kovotojai su mafija Sicilijoje garbinami kaip nacionaliniai didvyriai. Dviejų garsiausių vardais -prokurorų Falkone ir Borselino - pavadintas oro uostas Palerme. Falkone buvo nužudytas mafijos, tačiau jo mirtis privertė Italijos valdžią paskelbti visuotinį karą organizuotam nusikalstamumui. Palaipsniui Palermas ir kiti miestai buvo išvaduoti iš Koza Nostra, o nusikaltėlių turtas konfiskuotas. Šiandien vieno buvusio mafijos boso name Palerme įsikūrusi policijos nuovada. O buvusiose Koza Nostra žemėse auginami javai „antimafijozinių“ makaronų gamybai. Dalis lėšų nuo pardavimų yra skiriama mafijos aukoms paremti.