Gerų atostogų receptai visiems!
Susisiekite
+370 601 23944
Naujienlaiškio prenumerata
Rekomenduojame

 

Penkios dienos Prahoje

 

Praha- tai populiariausias, gražiausias ir mieliausias Vidurio Europos miestas, turistų traukos centras. Buvau gal 7 kartus ir štai dar kartą nusprendžiau čia sugrįžti.

 

 

Lankytinos vietos ir kainos

 

  1. Prahos pilis.
  2. Žydų kvartalas, būtinai ispaniškoji sinagoga.
  3. Apžvalginė ekskursija. Galima Eko traukinuku, segvėjumi, autobusu ar kaip kitaip. Beje, segvėjum važinėjančių pilna. Kitą kartą gal ir aš išdrįsiu.
  4. Nemokama ekskursija pėstute su gidu, dažniausiai studentu. Ekskursija trunka porą valandų. Gidus surasite prie rotušės, pažinsite iš spalvingų lietsargių su užrašu „free excursions“ ar kaip nors panašiai.
  5. Karlo ( Karolio) tiltas. Būtina kasdien čia pasivaikščioti, galima po porą kartų. Nemokama. Privaloma palietus auksu blizgančias tiltą puošiančių skulptūrų dalis nufotografuoti ir sugalvoti norą.
  6. Aplankyti nors vieną iš begalės Prahos muziejų: alaus, imbierinių meduolių, komunizmo ( jei jaučiat nostalgiją), vaiduoklių, kinofilmų specialiųjų efektų, vaškinių figūrų, kankinimo įrankių, žaislų (nuostabus), alchemijos, sekso mašinų ir t.t. Čia sąmoningai nepaminėjau rimtų muziejų, tokių kaip Prahos miesto, nacionalinis muziejus, nacionalinis technikos muziejus ir kt.

Praha- tai ištisas muziejus po atviru dangum. Nemačiau gražesnio miesto, kur viskas taip dera tarpusavyje ir taip lengva orientuotis, sukant ratus nuo Vaclovo aikštės iki Parako bokšto, tada iki Rotušės aikštės, Karlo tilto ir aukštyn pro šv. Mikalojaus bažnyčią iki Prahos pilies.

 

Pirmas vakaras Prahoje

 

Atskridom vėlai. Taksi greitai nuvežė iki viešbučio. O tada puolėm ieškoti vakarienės. Tekini nubėgom iki Karlo tilto žemyn. Niekas jau nedirba¡ Tad teko tenkintis vienintele veikiančia greito maisto užeigėle. Dešrelės su garstyčiomis, kaip senais laikais. Tik kam į tą bandelę viską sugrūdo? Duoklė “hot dogų“ madai? Be reikalo, bandelė neskani, o ir per daug... Pasisotinę ėmėm dairytis alaus. Baras „Legenda“ – OK. Leidžiamės į požemį, prirūkyta. Oho, jau dabar tai stebina... Lengvai apdujęs ir seniai nesiprausęs britų jaunimėlis ir kelios rimtesnių čekų kompanijos. Mes čia visai nederam, bet smagu. Alus puikus ir barmenas- vienut vienutėlis aptarnaujančio personalo vienetas, viską spėja: ir pelenines pakeičia, ir alaus laiku atneša, ir visa tai daro neskubėdamas, bet laiku. Toks su šortais, dryžuotais marškinėliais, Vilniuje tokio nepamatysi.

 

Antra diena Prahoj

 

Rytas Prahoje... Lyja, bet šilta... Pusryčiai tobuli. Zlata Gvezda ( Golden star) viešbutis džiugina žavinga atmosfera. Savaitgalis Prahoje su nemokamu WI FI kambaryje. Galima rašyti, skaityti arba žiūrėti filmus, bet tuoj skleidžiam lietsargius ir pirmyn į Prahos pilį, kuri visai prie pat mūsų viešbučio, tereikia pakilti laiptais ir atsiveria gražiausi Prahos vaizdai. Gaila, kad lyja, nuotraukas teks atidėti kitam kartui. Perkam bilietus ir stovim eilėje prie įėjimo į šv.Vito katedrą, tada senoji pilis, bažnyčia ir Zlata Ulička- mėgiamiausa mano vieta aukštutinėje Prahoje... Mažučiai nameliai buvo pastatyti 24 sargybiniams (radau tą informaciją internete, bet nežinau, ar ja galima pasitikėti, nes bilietų į muziejus kainos buvo visiška nesąmonė), vėliau čia apsigyveno amatininkai, dabar čia mielos ekspozicijos, galerijos parduotuvėlės, viename name keletą metų gyveno Francas  Kafka, gatvelė gale nedidelis muziejus, kur galima žiūrėti juodai baltus Prahos vaizdus, filmuotus kažkada. Įdomu, o ir poilsis praverčia.

Leidžiamės žemyn, užsukam į tikrą vynuogyną. Čia terasoje visai prie pat Prahos pilies auginamos vynuogės. Tvarkingai susodintos, prižiūrimos. O vyno gali paragauti čia pat lauko restoranėlyje, bet nedrįstam. Nesu ypatinga vyno žinovė, bet nepriklausomai nuo begalinės meilės Prahai, verčiau pasirinkčiau prancūziško ar itališko raudono vyno taurę.   Pietums tradicinis turistų meniu: antis su troškintais kopūstais, šonkauliukai su troškintais kopūstais ir kniedlikai ( mano nuomone, nevalgomas nacionalinis patiekalas, atsiprašau visų čekiškos virtuvės gerbėjų, bet turiu ketvirtį dzūkės kraujo, tad esu bulvinė). Riebu, sotu ir skanu. O dar viskas užgeriama puikiu alumi. Linksma padavėja verčia suvalgyti ir kniedlikus. Nedaug betrūko, kad juos būtų tekę į kišenę susidėti.

Po pietų traukiam Karlo tiltu link Praha 1 kvartalo, t.y senamiesčio. Prei Rotušės nusukam link Vaclovo aikštės. Platu, erdvu, naujos parduotuvės, madingi restoranai, Karelas Gotasvis dar puikuojasi muzikos parduotuvės vitrinoje. Dešrelių kioskai tebestovi, kaip ir sovietmečiu, tik dabar jie kiek erdvesni ir modernesni. Oj, vienai dienai tai jau tikrai per daug... Į viešbutį pėstute grįžtame vos gyvi. Nei vakarienės nereikia. Na, nebent sūrio ir vynuogių.

 

Trečia diena Prahoje

 

Šiandien jau tingim vaikščioti. Todėl leidžiamės link Karlo tilto, neskubėdami einam link laikrodžio ir tada renkamės tinginių variantą EKO traukinuką.  Kaina 11 EUR, pasivažinėjimas trunka apie valandą. Pakilus iki aukštutinės pilies galima išlipti ir pasivaikščiojus leistis traukinuku žemyn.

Vakare Križikovo fontanai, kuriuos sukūrė čekų Edisonu vadinamas Františekas Križikovas. Prahos fontanai verti atskiro aprašymo. Pirmą kartą juos mačiau dar studijų laikais. Dabar kiek padidinta erdvė, daugiau tribūnų ir suoliukų. Žiūrim „Gulbių ežerą“. Pasirodo ir baleto artistai dainuojančių fontanų fone. Neblogai, bet mieliau būčiau žiūrėjus ką nors kito. Kas vakarą po tris skirtingus pasirodymus galim pamatyti. Daugiau informacijos apie fontanus čia: http://www.krizikovafontana.cz/

Bilieto kaina 9 EUR. Žiemos metu iki kovo 15 dienos fontanai neveikia.

Bandom grįžti tramvajum, bet, pasirodo, bilieto nenusipirksi taip paprastai. Vairuotojai bilietais neprekiauja, skirtingai nei Vilniuje. Todėl čiuožiam pėsti tamsoje nuo stotelės iki stotelės vis tikėdamiesi surasti bilietų automatą. O varge, jų niekur nėra. Tad galiausiai leidžiamės į metro, čia visi bilietai vietoje. Nori automatas, nori kasa ir gyvas pardavėjas, kuris gali dar ir paaiškinti, kur ir kiek galioja tas bilietas.

 

Ketvirta diena Prahoje

 

Žydų kvartalas Josefove. Tai atskira tema. Necituosiu jokių istorinių šaltinių. Lankausi čia antrą kartą. Vienas bilietas ( kaina 600 KCS ) - keturi objektai. Ispaniška sinagoga nepaprasta, žydų kapinės ir muziejus, kuris pasakoja apie Prahos žydų laidojimo apeigas, ekspozicijoje ritualiniai daiktai, daug paveikslų, iliustruojančių visą laidojimo apeigų eigą. Baisiausia ekspozicija iš vaikų koncentracijos stovyklos. Mačiau visa tai dar sovietmečiu, bet šiurpuliukai ir vėl bėgioja po nugara. Lyja, bėgant link ispaniškos sinagogos lietus virsta liūtimi. Čia praleidome kone visą dieną.  Pietaujam ir traukiam prie Parako bokšto.

 

Penkta diena Prahoje

 

Šiandien laisvė, vaikštom, kur norim be jokios tvarkos ar tikslo. Leidžiu sau nusipirkti batus, puikius, odinius, čekiškus ( studijų metų svajonė), nebrangius... Geriam kavą starbucks‘e. Pietaujam prekybos centro viršuje, greito maisto savitarnos restorane. Norvegiška žuvis puiki. Jau čekiškos virtuvės nebesinori, labai sotu, labai riebu nors ir skanu. Reiškia, jau laikas namo. Parako bokštas kairėje ir vėl traukiam prie Rotušės. Čia, kaip visada pilna žmonių. Keičiasi gatvės muzikantai. Vietoj škoto su kiltu  ir dūdmaišiu, linksmai groja pagyvenę čekai. Vis dar smagu stabtelėti ir pasiklausyti. Būreliais traukia ekskursijos. Yra ir nemokamų pasivaikščiojimų po Prahą. Jas veda dažniausiai studentai, bet kodėl gi ne?

Vakarieniaujam Nerudos gatvelėje. Makaronai su grybais- tai lakštiniai su baravykais¡ Ne kokie nors nususę pievagrybiai... Prahoje viskas tikra.  Alus vis dar puikus.  Jau reikia namo.

Paskutinė nuotrauka prie absento parduotuvės priešais mūsų viešbutį. Praha dar vadinama rytų Amsterdamu, nes gana liberaliai žiūri į kanapes ir marihuaną. Nuolatinis parduotuvės lankytojas su panieka žvelgia į mano fotosesiją, bet man nerūpi. Na, nebent sausainėlių su kanapėm kada nusipirkčiau paragauti, jie čia parduodami kone visose kinų parduotuvėlėse šalia braškių, sūrio, vyno ir alaus.

Informacija apie kelionės kainą: bilietai Vilnius-Praha-Vilnius kainavo
260 Lt, viešbutis 4 n. 540Lt ( brangoka, bet gal jau galim sau leisti, visgi amžius įpareigoja..). Iš oro uosto iki viešbučio taksi apie 750-800 Kcs ( grįždami mokėjom 300 Kcs- susitarėm iš anksto). Dešrelė bandelėje Staroprazska su vis dar labai skaniom garstyčiom pirmą vakarą, o tiksliau, naktį kainavo 70 Kcs, alus, be jo neįmanoma, nes tai privaloma dalis. Bilietas kainuoja apie 3 Lt/ 1 EUR, galima važiuoti tramvajum ar metro, galioja lyg ir pusvalandį.

Bilietas į Prahos pilį 250 Kcs

Bilietas į žydų muziejų 600 Kcs

 

Rekomendacija pigių kelionių gerbėjams: lėktuvo bilietus pirkti prieš porą mėnesių, dar galima keliauti autobusu, kai skelbiamos akcijos pvz. 50 Lt kainuoja bilietas iki Prahos arba iki  Berlyno.

 

Tekstas ir nuotraukos  Astos Jolantos Miškinytės

Be autorės sutikimo kopijuoti ir platinti griežtai draudžiama. Būtina nuoroda į www.kelioniugurmanai.lt

  • Praha
  • Prahos stogai
  • Karlo tiltas
  • Pietūs!
  • Viduramžių karčema
  • Praha!
  • Lenono siena
  • Karlo tiltas